- sušiurpinti
- 1 sušiur̃pinti NdŽ, DŽ1, sušiùrpinti NdŽ caus. 1 sušiurpti:
1. Baimė sušiurpino visą kūną rš.
2. refl. NdŽ.
3. Vėjas kad sušiùrpino man plaukus! Ds. Sukurkė ant kopėčių miegojusi višta ir snapu sušiurpino plunksnas rš. | refl. tr.: Nuė[jo] in Kalvariją ir susišiùrpino (juok. susigarbanojo) plaukus Klvr. ║ Kur ne kur matai stogus, vėjo sušiurpintus, randi tvorą nugriautą rš. Žiūrėk, koks sušiur̃pytas (nelygus, suveltas) audimas Šn. ║ padaryti šeberkščiuotą, pašaižotą: Kaip čia obliavoji – tik sušiùrpinai lentą Mlt.
4. refl. atbrigzti, apspurti: Rankovės galas labai susišiùrpino – reiks kraštus rumbe apsiūt Krok.
5. refl. Als pasiskubinti: Susišiurpink ir pabaigsi darbą Žmt.
◊ kraũją sušiur̃pinti sukelti baimę: Žvakelės (žaltvykslės) sušiùrpino kraũją Šts.širdìs susišiur̃pino apėmė baimė: Širdis šiurpinte susišiurpino, kaip pamislijo J. Ne mirtinė nuodėmė kareivį nušauti [kare], o širdis susišiùrpina dėlto Šts.\ šiurpinti; nušiurpinti; pašiurpinti; sušiurpinti
Dictionary of the Lithuanian Language.